პაატა აროშიძე – ეკონომიკის მეცნიერებათა კანდიდატი, ბათუმის შოტა რუსთაველსი სახელობის სახელმწიფო უნივერიტეტის ასოცირებული პროფესორი
msoflio meurneobis ganviTarebisaTvis,
satransporto sistemisa da zogadad ekonomikuri winsvlisaTvis didi mniSvneloba
aqvs nedli navTobis fass, romelic yalibdeba msoflio bazarze da met-nakleb
gavlenas axdens sawvavis Rirebulebaze. fasebis formireba sabazro ekonomikis
sistemaSi mTlianad damokidebulia moTxovna-miwodebaze, magram arsebobs iseTi
arasafaso determinantebi, romlebic gavlenas axdenen sabazro wonasworobiTi fasis
dadgenaze da xSir SemTxvevaSi, am determinantebis gavlena sagrZnobia nedli
navTobis sawyis fasze.
navTobisa da navTobproduqtebis msoflio
fasebi formirdeba ara im qveynebis mier, romlebic moipoveben am resursebs,
aramed niu-iorkSi, londonsa da singapurSi, sadac ganTavsebulia
navTobproduqtebis saerTaSoriso birJebi.
navTobis saerTaSoriso bazarze wamyvani
pozicia uWiravs 1980 wels Camoyalibebul londonis birJas, sadac formirdeba
fiuCersuli da ofcionuri kontraqtebi navTobproduqtebze (nedli navTobi, brentis
warmoSobisa; bunebrivi airi da mZime sawvavi navTobi). birJas hyavs 35 wevri da
ganTavsebulia londonis forvardul birJasTan. birJas emsaxureba londonis
sakliringo palata (London Clearing House).
birJaze ideba Semdegi saxis kontraqtebi:
Brent Crude oil Futures
|
fiuCersuli kontraqtebi brentis tipis
nedl navTobze
|
Gas Oil Futures
|
gaznavTobis
fiuCersebi, (gaznavTobi warmoadgens naxSirwyalbadebis Senarevs, romelic
Sedgeba: navTobis fraqciisagan, miRebuli atmosferuli an vakuumuri gadaqaCviT;
dizelis sawvavisagan da katalizatoruli krekingisagan miRebuli nedleulisagan
|
Natural Gas Futures
|
fiuCersebi
bunebriv airze
|
Electricity Base load Futures
|
fiuCersebi eleqtroobaze
|
2005 wlis seqtembramde birJa iwodeboda
saerTaSorisod - I (International Petroleum Exchange), oqtombridan mas oficialurad ewoda
interkontinentaluri fiuCersuli birJa - ICE
Futures (Intercontinental Exchange Futures).
navTobis fasebis dadgenaSi mniSvnelovan rols
asrulebs 2001 wels aSS-Si Camoyalibebuli amerikuli onlain birJa - ICE
(Intercontinental Exchange), romlis
praqtikul mflobelsac warmoadgenen iseTi kompaniebi, rogorebicaa British
Petroleum, Goldman Sach da
Morgan Stanley. birJam SeiZina londonSi ganTavsebuli evropis nedleulis
birJis aqciebi 67,5 aSS mln. dolarad. aRniSnul birJaze yoveldRiurad ideba 1,1
mlrd aSS dolaris garigebebi.
navTobis fasebis formireba xdeba ara
marto navTobis saerTaSoriso birJebze, aramed sxvadasxva faqtorebis
zemoqmedebiT, iseTebiT, rogoricaa saerTaSoriso da politikuri viTareba,
mdgomareoba navTobis eqsportior da navTobis importior qveynebSi da a.S.
SesaZlebelia kidev mravali faqtoris CamoTvla, rac met-naklebad aisaxeba
navTobis fasze. am faqtorebis gavlena mniSvnelovania, yvelaze metad zemoqmedebs
navTobis fasze da cvlis mas orive mimarTulebiT.
navTobis eqsportiori qveynebis
umravlesoba TavianT biujets adgens imis gaTvaliswinebiT, rom msoflio bazarze
navTobis maRali fasi SenarCundeba, xolo navTobis momxmarebeli qveynebis mTavari
sazrunavia bazarze navTobis dabali fasis dafiqsireba. nedli navTobis
maqsimaluri Rirebulebis dros, ramac 1 barelze 140 aSS. dolari Seadgina,
amerikis SeerTebul Statebs mouwia navtobis strategiuli maragebis gaxsna, Tavisi
deficitis Sesavsebad. navTobze maRali fasiT ki yvelaze meti sargebeli miiRo
ruseTis federaciam, romelic Tavis biujets navTobis maRali fasis SenarCunebaze
amyarebda.
fasebis rogorc zrda, ise Semcireba
riskebTanaa dakavSirebuli, radgan SeiZleba krizisebi gamoiwvios. SeiZleba
vivaraudoT, rom 2009-2010 wlebis krizisis eskalacias xeli mniSvnelovanwilad
Seuwyo navTobis fasebis zrdam.
navTobis fasebis orive mimarTulebiT
cvlileba, saSualebas iZleva winaswar vivaraudoT mimdinare movlenebi. kerZod,
navTobze fasebis zrda ZiriTadad aisaxeba da problemas uqmnis maRalteqnologiurad
ganviTarebul qveynebs, radgan am qveynebSi didia navTobproduqtebze moTxovna.
raRac etapze gazrdili fasi aferxebs ekonomikur ganviTarebas da iwvevs an gaCerebas
ekonomikisa, an – stagnacias. es procesebi sxvadasxva ganviTarebis donis
qveynebSi sxvadasxva periodiT grZeldeba. zogierT qveyanaSi, romelTac SeuZliaT
TavianTi rezervebiT deficitis Sevseba, procesi male Cacxreba da ekonomika
daiwyebs zrdas, xolo im qveynebSi, romelTa maragebi mcirea, dacemis procesi
grZeldeba manam, sanam ekonomika cikluri zrdis bunebriv dones ar daubrundeba.
aqedan gamomdinare, planetis wamyvani qveynebis survilia ar dauSvan navTobsa da
navTobproduqtebze fasebis zrda. amis misaRwevad isini iyeneben maT xelT arsebul
yvela, maT Soris politikur berketebsac. rodesac vsaubrobT ganviTarebul
qveynebze, pirvel rigSi vgulisxmobT aSS-s, iaponiasa da dasavleT evropis
qveynebs. gaTvlebi swored am qveynebis moTxovnebis mixedviTaa gaangariSebuli.
mxedvelobidan ar unda gamogvrCes iseTi mzardi ekonomikis mqone qveynebi,
rogoricaa CineTi, indoeTi, brazilia, sadac ekonomikisa da mosaxleobis zrdis
kvalobaze izrdeba navTobproduqtebze moTxovna.
2014 wels CineTi gaxda navTobis pirveli
importiori qveyana da es maCvenebeli dinamiurad mzardia. rogorc cnobilia,
globalurma ekonomikurma krizisma CineTsa da zogadad azias gverdi auara
(zogierTi analitikosi fiqrobda, rom globaluri ekonomikuri krizisis meore talRa
aziidan agordeboda, magram es jer-jerobiT ar marTldeba), amis ZiriTadi mizezi
iyo swored is, rom krizisamdel periodSi CineTma SeZlo navTobis strategiuli
maragebis Sevseba, ise rom xeluxlebeli maragebis gamoyeneba ar daWirda, maSin,
roca aSS-m gaxsna xeluxlebeli maragebi. CineTs dReisaTvis arsebuli sacavebiT
navTobis maragi yofnis 50-60 dRis ganmavlobaSi, 2020 wlisaTvis saxelmwifo
programiT aigeba kidev 10 navTobsacavi. navTobis dabali fasis pirobebSi CineTi
cdilobs kidev ufro meti maragebis dagrovebas.
ganviTarebuli ekonomikis mqone
qveynebisaTvis, romlebic warmoadgenen msoflio politikis dominantebs,
mniSvnelovania navTobze dabali fasebis SenarCuneba.
ganvixiloT navTobis bazris monawile
meore mxare – navTobis mompovebeli qveynebi, romelTa erovnuli simdidris
dagroveba damokidebulia navTobis maRal fasze. diagramaze naCvenebia navTobis is
fasi, romelic awyobT navTobmompovebel qveynebs, raTa maTi biujeti iyos
udeficito.
diagrama 1
wyaro: http://www.bloomberg.com
rogorc
diagramidan Cans, eqsportiori qveynebi (grda arabeTis gaerTianebuli
saemiroebisa, yatarisa da quveitisa) miiswrafvian navTobis maRali fasisaken,
rac ewinaaRmdegeba momxarebeli qveynebis survils. navTobis gaiafeba xels ar
aZlevs pirvel rigSi ruseTis federacias, romelic erT-erT udides navTob
mimwodebels warmoadgens da udeficito biujetisaTvis misTvis mniSvnelovania,
navTobis msoflio fasis SenarCuneba 105 aSS dolaris niSnulze.
krizisebi,
romlebic bolo ocwleulSi ganviTarda, ZiriTadad ganpirobebulia “navTobis omebiT”,
gansakuTrebiT aRsaniSnavia siriisa da egviptis krizisebi da ukrainaSi arsebuli
viTareba, romelsac win uZRoda ruseT-ukrainis “gazis omi”. ruseTis mimarT
gamocxadebuli dasavleTis politika, pirvel rigSi mimarTulia imisaken, rom
maqsimalurad Seamciron navTobis Rirebuleba, raTa ekonomikurad da Sesabamisad politikurad
daasuston ruseTis federacia. aseTma politikam ki SeiZleba gamoiwvios ufro
farTomasStabiani saomari viTareba, romelic SesaZlebelia xangrZliv omSi
gadaizardos!
Tu davuSvebT
imas, rom momavali konfliqti ruseTis mxridan gamowveuli iqneba navTobis dabali
fasidan gamomdinare da iqneba inspirirebuli ruseTis mier, ismis kiTxva:
SersaZlebelia Tu ara, vixiloT ruseT-CineTis tandemi? Cvenis azriT, es nakleb
savaraudoa, radgan CineTis survilia SenarCundes navTobis dabali fasi da
moaxdinos ekonomikis dinamiuri zrda. saomar konfliqtSi CarTva CineTisaTvis
uaxloesi 30 wlis ganmavlobaSi miuRebelia, manam, sanam is ar gaxdeba
zesaxelmwifo ekonomikuri da politikuri mniSvnelobiT.
Tu SevajamebT am
or pozicias, mivdivarT Semdeg daskvnamde: navTobis maRali fasi, romelic misaRebia
navTobmompovebeli qveynebisaTvis, miuRebelia navTobmomxmarebelTaTvis, radgan
iwvevs ekonomikur kriziss, xolo navTobis dabali fasi, romelic misaRebia
navTobmomxmarebeli qveynebisaTvis, miuRebelia navTobmompovebelTaTvis. navTobisa
da gaz produqtebis Semcvleli energomatareblebi – fiqalis gazi, mzisa da qaris
energiis gamoyeneba mniSvnelovan gavlenas ver axdens arsebul viTarebaze.
SeuZlebelia iseTi fasis daweseba, romelic sruliad daakmayofilebs rogorc
navTobmompovebel, ise – navTobmomxmarebel qveynebs. sakmaod rTulia vivaraudoT
aseTi fasi, magram dRes arsebuli fasi (60,64 aSS dolari, 14.06.2015 w.) dabalia
da Cveni gaTvlebiT optimaluri fasi unda Seadgendes 80-85 aSS dolars 1 barelze.
imisaTvis, rom
situacia dastabilizdes, Cvenis azriT saWiroa, im qveynebma, romlebic awarmoeben
energotevad produqcias, Seamciron ekonomikuri zrdis tempebi 4-5 %-is farglebSi,
Tumca, dRevandeli viTareba gviCvenebs, rom zrdis tempi arc ise maRalia; aseve
saWiroa iseTi RonisZiebebis gatareba, romelic ganazogadebs navTobis fass da ar
iqneba daSvebuli fasis, rogorc “politikuri iaraRis” gamoyeneba, rom navTobis
realuri Rirebuleba mxolod bazarma gansazRvros, magram “uCinari xelis” efeqti,
navTobis fasis gansazRvraSi unda Semcirdes.
Комментариев нет:
Отправить комментарий